Rugpjūčio 11-13 d., 2016

RECONNECTIONS (Lietuva, Lenkija) – Festivalio atidarymo koncertas

Piotr Baron – saksofonas

Jan Maksimovič – saksofonas

Tomasz Zietek – trimitas

Leonidas Šinkarenka – bosinė gitara 

Tomasz Sowinski – mušamieji

Nidos džiazo maratoną atidarysiantis projektas „Reconnection“ Kuršių Nerijoje sujungs skirtingus Baltijos jūros krantus. Trys stiprūs Lenkijos improvizatoriai iš Vroclavo, Režovo, Gdansko ir Lietuvos pusę atstovaujantys nuolatinis festivalio rezidentas Janas Maksimovičius bei festivalio prodiuseris, bosininkas Leonidas Šinkarenka.

Piotras Baronas džiazo mokėsi savarankiškai ir jau nuo jaunų dienų buvo pastebėtas profesionalių muzikantų ir pelnė prizus festivaliuose. Zbigniewas Lewandowskis, Janas Ptaszynas Wrblewskis, Jarekas Zmietana, Zbigniewas Namyslowskis, Henrykas Majewskis, Tomaszas Stanko buvo jaunuolio vedliai ir mokytojai taip pat scenos partneriai.

1998 m. P. Baronas įsteigė savo džiazo mokyklą, garsėja kaip talentingas pedagogas, metodikų, vadovėlių autorius. Jis taip pat veda radijo laidą, su savo kvartetu išmaišė Europos festivalių scenas. Jis neblogai pažįsta Lietuvos džiazo sceną, yra ne kartą koncertavęs su Petru Vyšniausku, Janu Maksimovičiumi, dėstęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Piotras bendradarbiavo su tokiomis garsenybėmis kaip  Ray Charlesas, Artas Farmeris, Davidas Friesenas, Harvie S, Francesca Tanksley, Jasperas Vant Hofas, Bo Stiefas.

Tomaszas Zietekas yra daugialypis menininkas – trimitininkas, pianistas, prodiuseris, kompozitorius. Lietuvos melomanas jis pažįstamas iš grupės “Loco Star”, koncertavusios Vilniuje, taip pat kaip grupės “Pink Freud” įkūrėjas. Tačiau Tomaszas ne tik aktyvus lyderis, jį nuolat kviečia bendradarbiauti  Tymonas Tymańskis, Kasia Nosowska, Oszibarack, Hey, Sara Brylewska. Kvarteto “Bester” albumus “Metamorfozės” ir “Aukso žemė” išleido Johno Zorno kompanija “Tzadik Records”.

Tomaszas Sowinskis  – vienas ryškiausių Šiaurės Lenkijos improvizacinės muzikos atlikėjų. Bene ryškiausias jo projektas – “Collective Improvisation Group”, laikantis save amerikietiškojo AACM sekėju. Tomaszas daug kuria teatrui ir kinui. Jo diskografijoje kelios dešimtys kompaktinių diskų su ryškiausiomis Lenkijos džiazo žvaigždėmis.

VINCENT PEIRANI (Prancūzija)

Vincent Peirani – akordeonas

Sena patarlė sako – džentelmenas yra tas, kas moka groti akordeonu, bet to nedaro. Šis Nidos Jazz  Maratono atlikėjas paneigia bet kokius mitus apie akordeoną, dar daugiau, suteikia jam naują kvėpavimą džiazo dvasioje. O jo sausakimšos prestižinių festivalių salės klausosi beveik visame žemės rutulyje. Jis – Vincentas Peirani.

„Tai ką groja šis Nicoje gimęs Paryžietis Jūs niekada girdėjote. Galima sakyti, jis yra ateities legenda“, taip prancūzą apibūdina „Suddeutche Zeitung“. Vincentas Peirani gimė 1980 m. Nicoje. Venuolikos pradėjo groti akordeonu, pradžioje, klasiką. Dar paauglys laimėjo kelioliką tarptautinių konkursų. Šešiolikos atrado džiazą ir ilgam, pradėjo studijas Paryžiaus konservatorijoje. Pradžioje  dėl akordeono ir dėl klasikinio išsilavinimo garsiai šaukę skeptikai greitai turėjo pakeisti savo nuomonę. Naujas požiūris į klasikinį instrumentą pasklido Prancūzijos džiazo scenoje, Vincentas tapo geidžimas džiazo grietinėlės – Michelis Portalas, Danielis Humairas, Loisas Sclavis, Vincentas Courtoisas norėjo matyti savo grupėse. Šalia, jis inicijavo ne vieną autorinį projektą, meistriškai naudodamas plačia žanrų paletę, nuo džiazo, prancūzui, atrodytų, stereotipiškai būdingo šansono iki world ir net sunkiojo roko.

Pirmasis kaip lyderio albumas „Thrill Box“, išleistas 2013 m. su pianistu Michaeliu Wollny, bosistu Micheliu Benita ir saksofonistu Emiliu Parisienu. Šis darbas eksponuoja jo muzikines įtakas ir ryškiau negu kada nors rodo, koks intelektualus, gilus kompozitorius, meistriškas atlikėjas ir talentingas pasakotojas jis yra. Naujausias darbas, persmelktas jazz rock dvasia „Live in Being“, regis, visiškai keičia akoredono prasmę XXI amžiuje.

Prancūzų „Academie du Jazz“ Peranį įvertino Django Reihardto prizu, 2014 – aisiais kitu prestižiniu, „Victoires du Jazz“ prizu, kylančio žvaigždės kategorijoje. Metų instrumentininku jį įvardino Vokietijos „ECHO“ apdovanojimuose.

VIVIANE (Portugalija)

Viviane – vokalas, fleita

Tó Viegas – portugališka gitara

João Vitorino – akustinė gitara

Filipe Valentim – klavišiniai, melodika

Dainininkė Viviane gimė Prancūzijoje, persikelė į Portugaliją trylikos. Dešimtajame dešimtmetyje ji pradėjo karjerą grupėje „Entre Aspas“, kuri išpopuliarėjo po sekmės Lisabonos municipaliteto surengto grupių konkurso. Trečioji vieta atnešė kontraktą su įrašų kompanija BMG, po jos vėliava grupė išleido šešias plokšteles.

2005 m. Vivianė pradėjo solinę veiklą su albumu „Amores Imperfeitos“, po jo sekė antrasis „Viviane“, išleistas 2007 m. Tačiau tikriausia trečiajame studijiniame darbe Viviane atranda savo muzikos receptą. „As Pequenas Gavetas do Amor“ albume keliaujame lydinimi išskirtinio balso po Fado ir prancūzų Musette pasaulį, kuris skamba ypatingai. Naujausius Viviane kūrinius groja pagrindinės Portugalijos radijo stotys, apie juos teigiamai atsiliepia kritikai.

„Mano muzika neturi sienų. Čia tradicija žengia greta su modernumu, kur fado, prancūzų šansonas, džiazas, bossa nova ar Lotynų Amerikos muzika įvilkta į pop manierą yra elegantiška ir išieskota“, – apie save pasakoja Viviane.

BASSMATI TRIO (Vokietija)

Martin Furmann – klavišai, elektronika

Christian Kappe – trimitas

Hendrik Lensing – mušamieji

Bassmati yra elektroninės muzikos kolektyvas, įkurtas Vokietijoje gyvenančio multi instrumentininko Martino Furmanno. Kiti du grupės nariai ir Martino draugai kartu kuria gilaus elektroninio džiazo koncepciją. Vienoje pusėje Hendrikas Lensingas, mušantis būgnus kaip ritmo mašina, kitoje – Christianas Kappe, grojantis jausmingas džiazo melodijas trimitu. Grupės lyderis Martinas šiuos elementus sujungia old school stiliaus Deep House, Trip Hop ir Drum‘n Bass ruošiniais.

Niekada nenuobodūs, intriguojantys, minimalistiški. Jų muzika – spalvingi garsovaizdžiai ir elektroniniai rimtai. „Judink kojas, visa kita ateis…“, sako grupės nariai.

HARRY SOKAL (Austrija)

Harry Sokal – saksofonas

Heiri Känzig – kontrabosas

Martin Valihora – būgnai

Dvidešimt penkerius metus Harris Sokalas bendradarbiavo su ryškiausiu džiazo ir improvizacinės muzikos žvaigždynu. Artas Farmeris, Joe Zawinulas, Artas Blakey, Carlos Bley bigbendas, Vienos Art Orchestra, Deivas Holandas ir daugelis kitų vardų kalba patys už save. Jie ir aktyvūs Harrio biografijos dalyviai, per kuriuos jis pažino kiekvieną džiazo muzikos „paviršių“ su savo paslaptimis.

„Ką begročiau, bebopą, improvizacinę muziką, soul ar fanką, su savo projektais ar kaip kviestinis atlikėjas, džiazo šaknys, gilumoje slypinčios melodijos yra svarbiausia. Esu priklausomas nuo muzikos – išreikšti save muzikoje, kartais nustebinti save patį ir pakviesti klausytojus į šias keliones“, – taip save apibūdina saksofonistas.

Nidoje Harris Sokalas pristato projektas „Depart“ ir naujausius kūrinius „Refire“. „Depart“ varomoji jėga, tai kontrabosistas Heiri Kanzingas, daugelį metų kuriantis ir koncertuojantis su H. Sokalu. Programą „Refire“ jie vadina „gaiviu nuotykiu ieškant naujų pakrančių“.  Šiai ekspedicijai Nidos džiazo maratono scenoje jie pasikevietė kylančią, jaunosios kartos mušamųjų žvaigždę Martiną Valihorą.

NORA JEAN BRUSO & LUCA GIORDANO BAND (JAV, Italija)

Nora Jean Bruso – vokalas

Luca Giordano – gitara, vokalas 

Walter Cerasani – bosas

Fabrizio Ginoble – fortepijonas, vargonai

Lorenzo Poliandri – būgnai

Nidos džiazo maratone – autentiško, gilaus, išieškoto biuzo virpesiai. „Nora Jean skamba taip, kaip aš jos metų. Tai vienas kylančių moteriškų bliuzo balsų. Aš žinau, jai pavyks“, apie Nidos džiazo maratono viešnią kalba legendinė vokalistė Koko Taylor. Atrodo ši rekomendacija skamba iš tikrai patikimų lūpų, o klausytojus intriguoja epitetai „tikras“ ir „autentiškas“. Žinoma, kas kitas, jeigu ne atlikėja, gimusi Misisipės deltoje, JAV, kurios kelios šeimos kartos nešė aukštai iškeltą bliuzo ir gospelo vėliavą gali dainuoti bliuzą taip, kaip rašoma džiazo istorijos vadovėliuose.

Jos pilnas aistros ir kančios, triumfo ir nevilties gyvenimas virto išmintimi iš kurios gimsta menas. Bliuzas ir yra apie visą tai.

Noros Jean karjera Čikagoje prasidėjo 1976 m., kada jos teta Rose išgirdusį ją dainuojant namuose nuvedė Norą į keletą klubų. Netrukus ją pastebėjo. Didysis lūžis buvo priešakyje. 1985 m. jos pasirodymą matęs Jimmis Dawkinsas pakvietė prisijungti prie savo kolektyvo. Septynerius metus Nora Jean koncertavo ir įrašinėjo su Jimmiu bei jo grupe, pasirodė dviejuose CD „Feel the Blues“  (1985 m. ir 2002 m.) ir  „Can‘t Shake These Blues“ (1991 m.). Ji tuo pat metu išleido singlą „Untrue lover“ (1982 m.), 2002 m. pirmąjį savo solinį albumą „Nora Jean Bruso Sings the Blues“.

Už jos festivalių ir koncertų geografijos žemėlapį įspūdingiau atrodo tik dainų sąrašas. Nora Jean sukūrė apie 700 dainų. Ji „Museum of Science and Industry“  buvo išrinkta viena iš dešimties iškiliausių Čikagos bliuzo atlikėjų moterų. Dainininkė daugybę kartų buvo nominuota „Blues Music Awards“: „Geriausios naujos atlikėjos“, „Geriausios tradicinės muzikos atlikėjos“, „Geriausios tradicinio bliuzo atlikėjos“ kategorijose. 2004 m. išleistas solinis albumas „Going back to Missisippi“ sulaukė didžiausios komercinės sėkmės.

Lucos Giordano grupė, pritarsianti Norai Jean itin mėgstama JAV atlikėjų, ne kartą pasirodė svarbiausiuose festivaliuose. Jie gerai žinomi ir Lietuvos publikai, akomponavo Nellie „The Tiger“ Travis, J. W. Williamsui, Steviui Zee, Katherinai Davis, Sax Gordonui ir kitiems.