|
|
Felix F. Falk - saksofonas, perkusija
|
| Matti Klein - klavišiniai, Fender Rhodes |
André Seidel - mušamieji
|
Tobias Fleischer - bosinė gitara
|
Nors Vokietija paprastai nėra suvokiama kaip šalis, iš kurios kilo soul ir funk muzika, bet išgirdę berlyniečius „Mo' Blow“ greičiausiai pamanysite priešingai. Kvarteto, žiniasklaidos pristatomo kaip viena „karščiausių“ klubų grupių Europoje, kraujyje tiesiog „įaugęs“ siautulys. Grupės paskutinio albumo „For those about to Funk“ muzika yra gaivinančiai nauja, jaudinanti ir neįprasta.
Aukščiausios klasės grupės reputaciją „Mo' Blow“ pelnė koncertiniuose turuose Vokietijoje, Anglijoje, Belgijoje, Rusijoje, Kroatijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Danijoje ir Prancūzijoje. Jie dalyvavo tokiuose džiazo festivaliuose kaip „Liburnia Jazz Festival“ (Kroatija), „Jazz Festival Kaliningrad“ (Rusija), taip pat „Jazzopen Hamburg“ (Vokietija). „Mo' Blow“ pasirodymas „Berliner Jazz & Blues Award“ apdovanojimų renginyje 2008 metais buvo toks įtikinantis, kad kvartetą nugalėtoju pripažino tiek žiuri, tiek klausytojai.
Nenuostabu, kad „Mo' Blow“ susidomėjo atlikėjas Nils Landgren, jau dešimtmečius kartu su savo grupe „Funk Unit“ vertinamas kaip tam tikras etalonas. Jis ėmėsi ir prodiusuoti grupės naujausią albumą.
Pasiklausius „Mo' Blow“ tampa aišku, kad savitai muzikuojančius jaunuosius Vokietijos džiazo atlikėjus galima priskirti funk muzikos elitui. Felixo F. Falko originalios saksofono partijos kartu su gyvu Matti Kleino grojimu „Fender Rhodes piano“, Tobiaso Fleischerio sodrus bosas ir tikslūs André Seidelio mušamųjų ritmai, – šis kvartetas tiesiog trykšta energija.
|
Vladimiras Čekasinas - saksofonai (Lietuva)
|
Andrej Kondakov - klavišiniai (Rusija)
|
Leonidas Šinkarenko - bosinė gitara (Lietuva)
|
Bruce Cox - mušamieji (JAV)
|
„Nida jazz maratonas 2011“ pristato specialiai šiam festivaliui susibūrusį tarptautinį projektą „Midnight Riffs“. Jo lyderis – Lietuvoje ir užsienyje džiazo mėgėjams puikiai pažįstamas kompozitorius, atlikėjas ir pedagogas Vladimiras Čekasinas. Šįkart į projektą jis įtraukė ne tik festivalio „Nida jazz maratonas“ sielą Leonidą Šinkarenko, bet ir atlikėjus iš užsienio – iš Rusijos atvykstantį Andrejų Kondakovą bei Bruce‘ą Cox‘ą iš JAV.
Originaliais džiazo projektais išsiskiriantis legendinis Lietuvos džiazo muzikantas, kompozitorius ir pedagogas V. Čekasinas apibūdinamas kaip emocionalus, ekspresyvus ir racionalus kūrėjas. Jis įrašė apie 60 originalios muzikos albumų (savo arba kitų autorių), koncertavo Europos šalyse, JAV, Kanadoje, Kuboje, Japonijoje, Indijoje. XX amžiaus 8–ajame dešimtmetyje įkūrė ir koncertavo su legendiniu trio GTČ (Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Tarasovas, V. Čekasinas). Pagrindus Lietuvos džiazo mokyklai padėjęs saksofonininkas vedė meistriškumo kursus įvairiose Europos šalyse, yra daugelio žinomų Lietuvos džiazo muzikantų, tokių kaip Petras Vyšniauskas, Vytautas Labutis, Neda Malūnavičiūtė, Skirmantas Sasnauskas ir kiti, mokytojas. Be to, jis dirba ir kino bei teatro srityje, o šie darbai įvertinti ir tarptautiniu mastu – štai 1992 m. filmas „Bolero, arba Provincijos melodrama su emociniu perspaudimu“, kur V. Čekasinas yra ir kompozitorius, ir režisierius (bendraautorius M.Bezčastnov), gavo pirmąjį prizą „Post – Montreux“ festivalyje.
Iš Ukrainos kilęs, gerai žinomas Rusijoje bei užsienyje pianistas ir kompozitorius A. Kondakov pristatomas kaip savo instrumento virtuozas, improvizacijos meistras ir puikus kompozitorius. Džiazo scenoje jis pasirodo nuo 1978 metų ir yra koncertavęs su žinomu Maskvos kontrabosininku Viktoru Dvoskinu, perkusininku Christianu Shoyberiu (Vokietija), saksofonininkais Igoriu Butmanu (Rusija) ir Reineriu Witzeliu (Vokietija), būgnininku Lenny’iu White’u, kontrabosininku Vladimiru Volkovu ir valtornininku virtuozu Arkadijumi Šilkloperiu. Jo kartu su amerikiečių gitaristu Pole’u Vollenbeku išleistas albumas „Alone and Together“ 2002 m. Rusijoje įvertintas „Metų albumo“ nominacija. Muzikantas kartu su kitais atlikėjais taip pat koncertuoja Niujorko džiazo klubuose.
Projekto bosininkas, visiems gerai žinomas L. Šinkarenko yra neretai įvardijamas kaip muzikantas, „dainuojantis boso gitara“. Debiutavęs 1981 m. kartu su V. Čekasino kvartetu, jis koncertavo su daugeliu įvairių muzikantų. Nuo 1997 m. įvairiose šalies ir užsienio scenose atlikėjas koncertuoja su savo vadovaujamu kolektyvu „Leonid Shinkarenko Jazz 4“, atliekančiu jo originalias kompozicijas. Šiais metais pasirodęs naujausias albumas „Island“ išsiskiria brandumu bei vieningumu – jo muzika ne tik grąžina klausytoją į džiazo ištakas ar nuteikia linksmai pasvinguoti, bet ir provokuoja egzotiškais ar netikėtais garsais. L. Šinkarenko yra įrašęs keliasdešimt albumų su įvairiais muzikantais, grojęs daugelyje prestižinių pasaulio džiazo festivalių scenų. Su tokiais žinomais džiazo muzikantais kaip Sonny Rollins, Jon Hendricks, Dee Dee Bridgewater, David Gilmore, Ravi Coltrane grojęs amerikiečių būgnininkas B. Cox mušamaisiais pradėjo groti būdamas 12 metų. Jo pažintis su muzika prasidėjo nuo grojimo ksilofonu, timpanais, įvairiais būgneliais, kuriais groti jis mokėsi vidurinėje mokykloje. Baigęs ją, būgnininkas pasinėrė į Europos klasikinės perkusijos studijas, vėliau koncertavo ir gilinosi į grojimo mušamaisiais instrumentais niuansus su įvairiais muzikantais. 1983 metais jis Prancūzijoje studijavo Vakarų Afrikos grojimą būgnais, vėliau grįžo į JAV, kur koncertavo su įvairiomis grupėmis. B. Coxo debiutinis albumas „Stick to it“ pasirodė Europoje 1996 metais. Muzikantas koncertuoja su įvairiais Europos ir JAV atlikėjais.
|
| Nathaniel Facey - Rick
James - Marijus Aleksa |
|
|
| Nathaniel Facey - alto saksofonas |
Rick
James - bosinė gitara
|
Marijus Aleksa - mušamieji
|
Šis trio susibūrė grodamas viename žymiausių šiuolaikinio džiazo vakarų Londono „Troy“ bare.
Jaunas kūrybingas saksofonininkas, talentingas muzikantas ir kompozitorius Nathaniel Facey per savo trumpą karjerą jau buvo nominuotas įvairiems britų muzikos apdovanojimams, skirtiems jauniesiems muzikantams ir džiazo kūrėjams, bei BBC džiazo apdovanojimams kylančios žvaigždės nominacijoje. Londone įsikūrusi organizacija „Worshipful Company of Musicians'“ 2010 metais jį pripažino metų jaunuoju džiazo muzikantu. Londono jamaikiečių šeimoje gimęs muzikantas užaugo supamas gospelo, kantri, ska, soul ir pop muzikos, dar mokykloje pradėjo groti gitara, išilgine fleita bei klarnetu. Vėliau ėmėsi instrumento, kuriuo groti norėjo visada, – alto saksofono, be to, greitai susidomėjo improvizacija. Studijavo Didžiosios Britanijos Karališkojoje muzikos akademijoje, dalyvavo įvairiuose projektuose, įrašuose su Didžiosios Britanijos ir kitų šalių muzikantais. Jis koncertuoja įvairiose pasaulio šalyse.
Bosinės gitaros atlikėjas Rick James yra bendradarbiavęs su tokiomis muzikos pasaulio žvaigždėmis kaip Daniel Bedingfield, Estell, Kano, Craig David, Alisha Dickson, Sheek, Tyler James, Shola Ama. Šiuo metu groja su vienu geriausių Didžiosios Britanijos atlikėjų Tinie Tempah.
Vienas ryškiausių jaunosios Lietuvos džiazo kartos atlikėjų būgnininkas Marijus Aleksa debiutavo scenoje 1999 m., būdamas trylikos metų. Atlikėjas laimėjo keletą nacionalinių džiazo konkursų, o 2007 m. buvo įvertintas pirmąja vieta Baltijos šalių būgnininkų konkurse. Europoje ir JAV koncertavęs muzikantas bendradarbiavo su įvairiais užsienio atlikėjais, pavyzdžiui, žinomu Šveicarijos džiazo bosininku Herbie Kopfu ir kitais, dalyvavo džiazo festivaliuose užsienyje. Įvairiose scenose jis pasirodė su tokiais Lietuvos džiazo meistrais kaip V. Čekasinas, V. Tarasovas, P. Vyšniauskas, Vytautas Labutis, Dainius Pulauskas. Atlikėjas groja tradicinį džiazą, fusion, funky, hiphopą ir jų derinius.
|
Lo'Jo
|

|
Nadia Nid El Mourid - vokalas, perkusija
|
Yamina Nid El Mourid - vokalas, soprano saksofonas, perkusija, kamel n'goni
|
Denis Péan - vokalas, klavišiniai, armonikėlės, sempleris
|
Richard Bourreau - smuikas, imzad, kora
|
Kham Meslien - bosinė gitara, kontrabosas
|
Baptiste Brondy - mušamieji
|
Festivalio pabaigoje pasirodysianti viena geriausių pasaulio world music stiliaus grupių iš Prancūzijos „Lo’Jo“ ne tik žada neįprastą muzikinį kokteilį, jungiantį balades, džiazą ir afrikietiškus ritmus, bet ir energijos pliūpsnį scenoje. BBC pasaulio muzikos apdovanojimams nominuotas kolektyvas pelnė pripažinimą įvairiose šalyse ir miestuose – nuo Niujorko iki Sidnėjaus, Barselonos ir Atėnų.
Kartą jau sužavėjusi Lietuvos klausytojus grupė susikūrė 1982 metais. Įvairiose pasaulio scenose koncertuojanti „Lo’Jo“ neretai vadinama keliautojais, kurie klajoja po pasaulį, kartu veždamiesi ir susirinkdami jo įvairiapusę ir eklektišką muziką. „Lo’Jo“ muziką kuria iš prancūziško šansono, Šiaurės Afrikos muzikos, džiazo, punk, roko ir yra išbandžiusi daugybę stilių. Jų žavesys kyla tiek iš to, kaip jie muzikuoja įprastais instrumentais – iš Richardo Bourreau intensyvaus ar čigoniško grojimo smuiku, jautraus koros skambėjimo, seserų El Mourid arabiškų balsų ir akrobatiškos perkusijos, tiek iš to, kaip jie pasitelkia retus bei paslaptingus instrumentus.
Vieno iš grupės įkūrėjų, poeto Deniso Péano tekstai apibūdinami kaip esantys „kažkur tarp pasakėčių ir aforizmų“, sulieja prancūzų, ispanų, arabų, kreolų ir anglų kalbas, o „Lo’Jo“, dažniausiai dėl jo vokalo, lyginama ir su unikalaus balso savininku Tomu Waitsu. Šamaniška, nenuspėjama ir nepakartojama grupė, britų dienraščio „The Independent“ įvardinta kaip turbūt viena geriausių pasaulyje gyvai grojančių grupių, naujausią albumą planuoja išleisti 2012 metais.
|
|